| Abstract [eng] |
Šio tyrimo aktualumą sąlygoja poreikis monitoruoti kraujo spaudimo parametrų variabilumą, kuris tampa reikšmingu širdies ir kraujagyslių valdymo mechanizmų biomarkeriu. Literatūroje yra duomenų, kad trumpalaikes kraujo spaudimo fluktuacijos gali turėti prognostines vertės prognozuojant organų pažaidą ir kardiovaskulinius įvykius. Yra įrodyta, kad egzistuoja ryšys tarp padidėjusio kraujo spaudimo variabilumo, didesnio vidutinio kraujo spaudimo lygio ir amžiaus. Minėti faktoriai gali nulemti padidintos rizikos būsenas, tokias kaip cukrinis diabetas. Tačiau šiuo metu padidėjusio kraujo spaudimo variabilumo indeksai nėra naudojami klinikinėje praktikoje. Vienas iš trukdančiu faktorių yra ilgalaikių ir patogių nuolatinio kraujo spaudimo registravimo priemonių stoka. Aukso standartu laikomas 24 valandų kraujo spaudimo monitoravimas, kurio metu spaudimas registruojamas 15 minučių intervalais. Tačiau šis metodas pateikia informaciją apie kraujo spaudimo fluktuacijas vykstančias palyginti žemų dažnių diapazone. Aukšto dažnio kraujo spaudimo variabilumo komponentės lieka neįvertintos. Aukšto dažnio kraujo spaudimo variabilumo komponentės gali būti įvertintos tik analizuojant kraujo spaudimą kiekvieno širdies dūžio metu. Pacientui patogiai registruojama fotopletizmograma yra patraukli alternatyva hemodinamikos pokyčiams analizuoti. Šio tyrimo tikslas - ištirti ryšius tarp kraujo spaudimo parametrų ir indeksų išskirtų taikant modeliu grįstą fotopletizmografinio signalo analizę. Visų pirma, ištirti algoritmai vertinantys fotopletizmogramos sistolinio fronto nuolydį. Buvo pritaikyti parametriniai modeliai (tiesinis ir hiperbolinio tangento) sistolinių frontų charakterizacijai hemodinamikos impulsuose. MATLAB aplinkoje buvo sukurti algoritmai parametrų nuolatiniam vertinimui atlikti. Preliminarūs tyrimo rezultatai parodė silpną koreliaciją tarp išskirtų fotopletizmogramos impulsų priekinio fronto parametrų ir kraujo spaudimo parametrų variacijos. Gauti koreliacijos koeficientai neviršija 0,40±0,13. Tačiau tyrimas turi metodologinę vertę – pasiūlyti nauji būdai įvertinti fotopletizmografinių impulsų priekinio fronto statumui. |
